Praėjo daugiau nei pusė tūkstančio metų, nuo to laiko kai pirmoji pypkė atkeliavo į Europą. Indėnų ritualinis atributas pirmiausiai tapo Portugalijos ir Ispanijos jūreivių ir uosto darbininkų pomėgiu, po to buvo pamėgtas ir didikų. Nuo to laiko kai Prancūzijos karalienė Kotryna de Mediči tabaku išsigydė migreną, rūkymas tapo karališkų rūmų mada. Puošnios pypkės yra neblogai išlikę nes jos buvo saugomos ir perduodamos iš kartos į kartą kaip maži meno šedevrai. Specialios pypkės buvo gaminamos medžiotojams, žvejams. Lovelasai mėgo pypkes, kurias puošė laisvo elgesio moterų, šokėjų figūros. Bėgant laikui keitėsi ir rūkymas. Mėgiama pypkė užleido vietą cigarams, cigaretėms. XIX a. atsiradus degtukams, jiems buvo daromi prabangūs stoveliai, dailios dėžutės, kurios tapo vyriško interjero detale.